trypti

trỹpti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; BzF190, I. 1. intr. belsti (kojomis) į žemę: Trypė kojomis N. Kai trypì trypì, tai nešalta Skp. Teip trỹpa, trỹpa; rodos, ka kojų apačios dega End. Žirgas trypia ant žemės CII66. Kai karvė pradeda trỹpt, žiūrėk, tuo bus veršis Jrb. Su batais liuobėjo žmonys trỹps, o an tų klumpių – ta kai į pečių [koja] Kin. Aleksandra ginkluotas, trypdamas iš džiaugsmo iš laivo iššoko S.Dauk. Sušuko Aleksiukas, kojom kaip ant žarijų trypdamas ir abiem rankom nuo veido „žemes“ dulkindamas Vaižg. Bernai trỹpia kaip arkliai, neduoda miegot Jnš. Netrypk kai boba maišėj B.Sruog. Trỹpa kaip kokie kumeliai Kv. Trypk kaip kalakutas ant daržo, ar nesėsys? Lk. Ko tu čia trypì kai kuilys ant roputienos Erž. Ko trypì kaip kalakutas ant naginpalaikės Krt. Trỹpia kaip ožka in ledo LTR(Ds). 2. intr. trepsenti, mindžikuoti: Arklys neturėdamas gero žingsnio trỹpia ant vietos su kojomis J. Muzikantai grajija maršą, o čia skambalai skamba, kad arkliai trỹpa Akm. Žirgas jau trypė ienose rš. Dar dienelė neišaušo, žirgas stainioj trypia, kelk, berneli, kelkis, žirgužėlis trypia LTR(Rdd). Ir klausėmėms ausis ištempę, ar netrỹpia kas už durų Adm. Trỹpia trỹpia ir vis ant vietos Dkš. Trỹpia vietoje, nežinodamas, ką daryti NdŽ. Trỹps trỹps ant vietos, kokia marčios eismė JI395. Čia tai ant vietos trỹpk i trỹpk (lėtai audžiant) Sdb. Tiek tykiai betrypantì šalip Trk. Trỹpa trỹpa, tiek nora sprukti Rdn. Aš tų pijokų nekenčiu, tai aš nenoriu, kad čia jie tryptų̃ Mžš. ║ nerimti, nenustygti: Ans da trỹpa pri tos keleivinės – ta ka movė aną! Trk. Ko trypì vieto[je], sakyk, jeigu sakai! Šv. Mama trỹpa trỹpa, neliaunas, nora savo žodį drėbti Krš. ║ nieko neveikiant stoviniuoti, slampinėti: Trỹpėm po miestelį ket[u]rias dienas, laukėm kombikormo atvežant Mžš. Žmonys negi trìps pardien?! Mžš. 3. intr., tr. trankiai trepsint šokti: Trỹpėm nibrėse, i da kaip! Rdn. Trỹpsva vedu ten po tus vakarelius Pln. Daba šoka tokius tancius, trỹpa, trỹpa Klk. Dabar ne anie šokti moka, trỹpa priš kits kitą Rdn. Toks anų tas šokimas: trỹpa, i viskas Brs. Jauni žino tik šokt ir trỹpt Mrj. Veselninkai girti tryps po visas triobas BsMtI73. Kai katrie nugėrę, tai šoka te gryčioj, trỹpia Sb. Kai jaunas, kad trỹpdavau polką Vžns. Piliečiai nepailsdami trypė kadrilių A.Vaičiul. Aš par tą visą parėdką buvau, trypiau ir šokau kiek tinkamas M.Valanč. Šokim, trypkim, linksmi būkim B.Sruog. Šoka, trypia jaunimėlis, ten yr mano bernelis LTR(PnmR). Sėdu už staleliui, veizu pro langelį, šoka, trypia jaunuomenė, ai man pagailėjo D71. 4. tr. K mindžioti, trempti: Davatka pamatė, kad ans trỹpa žoles Als. Paršukai ežią trỹpa Lbv. Marti, žiaukčiodama ir trypdama ežias, išbėgo iš daržo A.Vien. Uola virskite! Trypiamu akmeniu! J.Gruš. Savo kūnais prikimšo vokiečiai gilius griovius, tačiau kiti, kūnus trypdami, vėl kaip patrakę į kalną kabinosi M.Valanč. Oi atjo[jo] atjo[jo] raitų pulkelis, oi trypė, mindė mano vargelius DvD385. Trỹpa kaip kalakutas naginę Kv, Vvr. Tu trypi kaip kalakutas naginpalaikę J. | prk.: Trypė gaujos nematytos Lietuvą mūs brangią S.Nėr. | refl.: Aną be grabo palaidojo: tegu trỹpas, myniojas Šts.

tryptinaĩ adv., tryptinõs: Tryptinõs ištrypė tokią pievikę – kiek čia šieno būtų, kiek ganytųs! Krš. Labai visi mokyti, o bjauro[ja], tryptinaĩ viską nutrypa Krš. ║ kojomis spausti, minti: Nūnai reiks kluone primtas trỹpt Smn. | Dukrytė atsiliepė, savo valioj būdama: – Mūrininko nevedu: molį trypti nenoriu LLDIl382(Pgg). ║ myniojant kulti: Miežius, sako, „trypę“, t. e. kojomis mindžioję A1886,33(Bs).

5. tr. prk. niekinti, žeminti: Tomis pagyrų giesmėmis nežadink mano sieloje maištingų galių, kurios Dievo teises pašiepia ir trypia A.Baran. Tapk teip mažu ir pasidavusiu, idant visi tavimi pagal galėtų vaikščioti ir trypti it purvą, ant keliu esantį M.Valanč.

tryptinõs adv.: Ana nora tryptinõs paneikti žentą Krš.

6. intr. vaikščiojant dirbti ruošos darbus, triūsti: Trypì trypì su puodais, tiek terandas Krš. Vyrai su traktoriais pasmaišo, o boba trỹpk ir trỹpk Sug. Visai tos kojos sustyro par dieną trỹpiant Jrb. Nuo tamsos lig tamsos trypia Ps. Kad i ant vietos, o trỹpk i trỹpk Vdžg. ║ rūpintis, atlikti priežiūros darbus, apeiti: Ten pat netolie trỹpa aple arklius Trk. Ruošiasi ir aplink važį trypia Vaižg. 7. intr. eiti, žingsniuoti: Kaukas žengė pirmas, o iš paskos trypė ateivis rš. Sodo takais mes trypdavom, vaikštinėdavom laisvalaikio valandėlėmis V.Myk-Put. \ trypti; aptrypti; atsitrypti; įtrypti; ištrypti; nutrypti; patrypti; pertrypti; pietrypti; pratrypti; pritrypti; sutrypti; užtrypti